ADR

Pavojingi kroviniai (ADR)

ADR – Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais. Sutartis reglamentuoja krovinių pakavimą, apsaugojimą bei pavojingų medžiagų ženklinimą.

Sąvoka

ADR – tai „Accord européen relatif au transport international des marchandises dangereuses par route“ santrumpa, kuri reiškia „Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais“. Tarptautinė ADR santrumpa yra taip plačiai naudojama transporto sektoriuje, kad beveik visi dirbantieji šioje srityje supranta, ką ji reiškia, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją šalį.

Istorija

Sutartis buvo pasirašyta 1957 metais Ženevoje, tačiau įsigaliojo tik 1968 metų sausio pabaigoje. Sutartis koreguojama kas dvejus metus gavus naujausią techninę ir teisinę informaciją. Visos ES valstybės narės yra sutarties šalys, todėl ADR teisiškai galioja pagal ES direktyvą. Prie sutarties prisijungė ir visos likusios Europos šalys bei Marokas, Tunisas ir kelios Vidurinės Azijos šalys, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai. Iš viso prie ADR sutarties yra prisijungusios 48 valstybės narės (2017 m. birželis).

Taisyklės

Kiekvienas sunkiosios transporto priemonės vairuotojas, kuris veža pavojingus krovinius, privalo turėti pavojingų krovinių vežimo licenciją. Oficialiai ši licencija vadinama ADR sertifikatu. Sutartis galioja penkerius metus ir automatiškai nustoja galioti, jei nėra pratęsiama prieš jos galiojimo pabaigą. Norėdami pratęsti licenciją, vairuotojai privalo sėkmingai baigti kvalifikacijos kėlimo kursus.

Įmonės, kurios reguliariai gabena pavojingus krovinius, privalo turėti bent vieną konsultantą, galintį patarti saugaus pavojingų krovinių gabenimo klausimais ir prisiimti atsakomybę už tai, kad įmonė laikytųsi nuostatų bei prievolių, susijusių su pavojingų krovinių gabenimu.

Pavojingus krovinius gabenančiuose sunkvežimiuose turi būti speciali įranga, kurią sudaro pakabinami oranžinės spalvos įspėjamieji ženklai, šalmas, apsauginiai akiniai ir du gesintuvai.